Kiek Europoje išaugo namų ūkių energijos sąskaitos kilus energijos krizei?
Praėjusią žiemą, kai pasaulinės naftos, dujų ir anglies kainos labai išaugo, Europa buvo tarptautinio energijos tiekimo trūkumo centras. Dėl didelės priklausomybės nuo išorės energijos, mažų gamtinių dujų atsargų, mažesnės nei tikėtasi naujos energijos gamybos ir kuro kainų svyravimų, persiduodančių elektros kainoms, praėjusių metų antrąjį pusmetį daugelyje Europos šalių kilo energijos kainų šuolis. Taigi, kokią įtaką energijos krizė turi buitinių vartotojų sąskaitoms už energiją?
Neseniai Eurostato paskelbtais duomenimis, antroje 2021 m. pusėje vidutinė elektros kaina ES namų ūkiuose gerokai padidės, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu. Elektros kaina kilovatvalandėje buvo 0,237 euro. , daugiau nei 11 procentų daugiau nei per metus. Gamtinių dujų kainos per tą patį laikotarpį taip pat labai išaugo – nuo 7 eurų už 100 kWh 2020 m. antrąjį pusmetį iki 7,8 eurų. Pastaruoju metu didmeninės elektros ir gamtinių dujų kainos visoje ES smarkiai išaugo dėl energijos ir tiekimo sąnaudų pokyčių, kuriuos nulėmė įvairūs ekonominiai veiksniai.
Eurostato duomenimis, 2021 metų antrąjį pusmetį mokesčiai sudarys 36 procentus buitinių sąskaitų už elektrą ir 30 procentų sąskaitų už dujas. Palyginti su praėjusiais metais, ši kainų struktūra iš esmės nepasikeitė.
Statistika rodo, kad, išskyrus Slovakiją ir Vengriją, pernai antrąjį pusmetį elektra namų ūkiams kilo visose ES šalyse. 2021 m. antrąjį pusmetį, palyginti su 2020 m. antrąja puse, didžiausias elektros energijos kainų augimas (nacionalinėmis valiutomis) ES -25 bus Estijoje (plius 50 proc.), o po to – Švedija (plius 49). proc.) ir Kipre (plius 36 proc.).
Vertinant eurais, antrąjį 2021 m. pusmetį mažiausia vidutinė namų ūkio elektros kaina už 100 kWh yra Vengrijoje (10,0 euro arba 0,1 euro/kWh). Bulgarijoje (10,9 euro), Kroatijoje (13,1 euro), o aukščiausia – Danijoje (34,5 euro). Eur, tai yra 0,345 Eur/laipsnis), Vokietija (32,3 Eur), Belgija (29,9 Eur) ir Airija (29,7 Eur).
Gamtinių dujų kainos padidėjo 20 iš 24 ES valstybių narių, kurios pranešė apie namų ūkio dujų kainas. Vertinant nacionaline valiuta, buitinių dujų kainos labiausiai pabrango Bulgarijoje (plius 103 proc.), trečioje – Graikijoje (plius 96 proc.) ir Estijoje (plius 83 proc.). Priešingai, tik Slovakijoje, Čekijoje ir Portugalijoje dujų kainos sumažėjo.
Vertinant eurais, antrąjį 2021 m. pusmetį mažiausios vidutinės buitinių dujų kainos už 100 kWh buvo Vengrijoje (3,1 euro), Kroatijoje (4,0 euro) ir Lietuvoje (4,1 euro). ), o didžiausias – Švedijoje (18,6 euro), Danijoje (12,5 euro), Nyderlanduose (11,0 euro) ir Ispanijoje (10,8 euro).
Dėl skirtingų Europos šalių išteklių ir energetinių struktūrų kuro kainų kilimo įtaka elektros kainoms 2021 metais bus skirtinga – kai kuriuose regionuose didmeninės elektros kainos išliks stabilios, o kai kuriuose – sparčiai kils.
Remiantis Valstybinio tinklų energetikos tyrimų instituto, pavyzdžiui, Norvegijos, analizuojamu straipsniu, kadangi 98 procentai elektros energijos tiekiama iš hidroenergijos ir gausių gamtinių dujų išteklių, bendras kainų svyravimas nedidelis, o vidutinė kaina nuo 2021 m. sausio iki spalio mėn. išliks 30 eur/MW Maždaug tuo metu, nors lapkričio ir gruodžio mėnesiais vidutinė kaina pakilo, vidutinė visų metų kaina yra 35,02 eur/MWh. Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse didmeninės rinkos kainos pastaruoju metu smarkiai išaugo. Vidutinė mėnesio kaina rinkoje iki gruodžio mėnesio padidėjo 299 proc. -406 proc., palyginti su vidutine kaina 2021 m. pirmąjį pusmetį.
Pavyzdžiui, Ispanija, 2021 m. sausio–birželio mėn., jos vidutinė dienos rinkos kaina yra 58,58 euro/MWh, o elektros kainos toliau augo nuo liepos mėnesio. Spalį vidutinė didmeninės elektros rinkos mėnesio kaina siekė 207,49 euro/MWh. Vidutinė elektros rinkos paros kaina gruodį toliau šoktelėjo iki 239,17 euro/MWh ir keturis kartus viršijo pirmojo pusmečio vidutinę kainą. Pernai gruodžio 23 dieną vienos dienos didmeninė elektros kaina pasiekė metinį 409 €/MWh piką.
Aukščiau pateikto analizės straipsnio duomenys rodo, kad Vokietijoje 2021 m. birželio mėn. vidutinė dienos rinkos kaina, palyginti su gegužės mėn., padidėjo 40,2 proc. ir pasiekė 74,33 euro/MWh; nuo to laiko kaina toliau kilo. Gruodžio duomenimis, vidutinė dienos rinkos kaina Vokietijoje siekė 221,06 EUR/MWh, ty 299,3 proc. daugiau nei sausio-birželio mėn. Didžiausia vienos dienos didmeninė elektros kaina buvo gruodžio 21 d. – 431,98 euro/MWh.
Tačiau pažymėtina, kad didmeninės elektros energijos kainų šuolis nereiškia, kad tiek pat didės ir mažmeninės kainos, su kuriomis susiduria vartotojai. Elektros kainų pokyčiai vartotojų pusėje taip pat tiesiogiai susiję su elektros pardavimo sutarčių struktūra bei kai kurių šalių vykdoma kainų priežiūros politika mažmeninėje rinkoje. Nuo praėjusių metų antrosios pusės, ypač po to, kai Rusijos ir Ukrainos konfliktas sustiprino Europos energetikos krizę, dauguma ES šalių priėmė mokesčių mažinimo ir subsidijų formas, siekdamos apsaugoti vartotojus nuo sparčiai augančių energijos kainų.
Tipiškas pavyzdys, galintis iliustruoti skirtumą tarp šių dviejų, yra naujausia žinia internete, kad „elektros kaina Prancūzijoje pakilo 400 procentų“. „Peng Mei News“ pasiteiravo apie viešus duomenis ir nustatė, kad, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didmeninė elektros kaina Prancūzijoje padidėjo 3-4 kartų. Tačiau dėl Prancūzijos reglamentų, skirtų apriboti energijos kainų kilimą, vartotojams elektros kainos gali padidėti 4 proc., kurios galios iki kito karto, kai reguliavimo institucijos pakoreguos viršutinę ribą.
Ši sparčiai augančių išlaidų dalis nedingo iš oro. Tai buvo EDF (EDF), kurią daugiau nei 80 procentų kontroliavo Prancūzijos vyriausybė ir kuri turėjo gauti didesnį pelną dėl smarkiai išaugusių elektros kainų.
Šių metų sausį reitingų agentūra „Fitch“ paskelbė EDF atskirą kredito profilį (SCP) po to, kai Prancūzija paskelbė įsikišusi ir apriboti namų ūkių energijos kainų kilimą, o EDF paskelbė pratęsianti penkių atominių elektrinių sustabdymą ir sumažinusi visų metų laikotarpį. branduolinės energijos gamybos tikslas. Manoma, kad reitingo sumažinimas iš „bbb plus“ į „bbb“ mano, kad pirmiau minėti veiksniai sukels didelį finansinį smūgį EDF. Bendrovė mano, kad 2022 m. „Fitch“ nustatyta EDF EBITDA yra maždaug 4 milijardai eurų, ty 75 proc. Kita rinkos agentūra skaičiuoja, kad 2022 metais EDF dėl valdžios apribojimų didinti elektros kainas neteks 7,7–8,4 milijardo eurų.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as sausį pareiškė, kad jei vyriausybė nesikiš, prancūzų sąskaitos už elektrą padidėtų 35–40 proc.
Iš nurodyto laiko nesunku pastebėti, kad elektros kainos Europoje kilo ne prasidėjus Rusijos ir Ukrainos konfliktui, o dėl kelių veiksnių bendro poveikio. Tačiau, esant „Gazprom“ tiekimo mažinimo rizikai, bendras energijos rinkos augimas šiemet yra smarkesnis nei pernai, o Europos laukia ryškesnis elektros kainų augimas.
Pramonės sektorius nukentės tiesiogiai. Gegužės 3 dieną Eurostato paskelbtais duomenimis, kovą pramonės gamintojų kainos Europos Sąjungoje, palyginti su mėnesiu, padidėjo 5,4 proc., o per metus – 36,5 proc. Pagrindinė didesnio nei tikėtasi augimo priežastis – aukštos energijos kainos.
